aprikti

aprikti: 2 aprìkti 1. intr. Q536, N, Slm padaryti klaidą: Aprikaũ aš, t. y. suklydau J. Aš biškį aprikáu – negerai pasakiau Krg. | refl. SD226, R216, Sut, K, DŽ: Kaip ji te teip apsirìko Krs. Tai čia aš apsirikaũ On. Apsirikęs nepaberk vištai grūdų – aš jau lesinau Šts. Muno galva apsirinka – tokia daugybė klumpių, nebžinau, kurie muno Dr. O kad tave galai! Tai tu man apsirìk! Vdžg. Ta [prekybininkė] visumet apsiriñka ant savęs (savo naudai) Trk. Vieną kartą ėmė ir apsirìko – [avis] nebibuvo ėringa Slnt. Privažiavęs prie plūduriuojančio daikto, jis pasimatė apsirikęs ir pasiuntęs laivę sužinoti, kas ten toks būtų J.Balč. O jei taipo nedarytų, tada veikiai paklystų ir apsiriktų Vln3. Sugrąžinkiat teipajeg, mažu apsiriko BB1Moz43,12. Tuo visi apsirìko, arba apsivylė DP211. O idant žydai ant jo neapriktų̃s DP3. Tatai ženklas tikras, o ne apsirinkamas DP458. Jie visi gal savo žodžiuose ir darbuose apsiriktis ir paklysti prš. ^ Arklys ir keturioms kojoms klumpa, ne dyvas žmogui apsirìkti BzF53. Šnekose žmonių klausydamys, tankiai apsirinkam VP44. Ar tu durim apsirikai, ar kurių biesų! A.Vien. Geriau pasiklausti, negu apsirikti KrvP(Gsč). Apsiriko kaip čigonas, ant svetimo arklio užsėdęs KrvP(An).
apsiriktinaĩ adv. I. apsirìkusiai adv.: Galėjo daugiau perduoti pinigų tik apsirìkusiai (apsirikdamas) Grž. Popiežius apsirìkusiai padarė, pasnykus panaikindamas Šts.
2. tr. supainioti, klaidingai ką padaryti: Gimimo metrikos àpriktos yr KlvrŽ. Àpriktas vardas buvo parašytas pakvietime, ir neišdavė paštas piningų Šts. Šiandien Gerda vis aprinka [audinio] raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. | refl.: Kad ana veizėjo, kad ana veizėjo, a nesu kame apsirikusi austi Žeml. Par ištisus metus nebekibina jos nei apsirikęs Blv. \ rikti; aprikti; parikti; surikti

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

aprikimas — 2 aprikìmas sm. (2) DK172; Sut → 2 aprikti 1: Aprikìmas, vaikeliuk, aprikìmas daktarų – jam reikėjo operuot, o jam geltligė, girdi Pnd. Čia toks jau aprikìmas išejo Ds. Pry karo galo aprikìmas išejo tam bieso nabaštikuo (Hitleriui) Ggr. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprikinti — aprìkinti Sut, N caus. 2 aprikti: 1. Aprikinu, apviliu SD226. Jis aprìkino mane truputį, t. y. sumizgino, suklaidino J. Juos vadina falšyvais, aprìkinančiais arba priviliančiais lobiais DP100. 2. Kaip š. Jozefas galėjo tikrai žinot, jog tasai… … Dictionary of the Lithuanian Language
parikti — 2 parìkti 1. intr. CII678, Q557, N, K, Švnč klaidą padaryti, suklysti: Jijė parìko marginį metant austi, t. y. suklydo J. Aš parikaũ berašydamas Vb. Teisybę lengvai papasakosi, o neteisybę – visumet parìksi Lkv. Parìko, sirvietes ausdama, ir … Dictionary of the Lithuanian Language
rikti — 2 rìkti, riñka (reñka, rinksta N), o intr. 1. N, K, I, DŽ klysti: Ana riñka, skaitydama gijas posmuose J. Prasta iš jos mezgėja: numezgė par sprindį, o rìkta, rìkta Ktk. Nu kad tu vis rinkì ir rinkì On. Riktè apsiriko liežuvis bekalbant … Dictionary of the Lithuanian Language
surikti — 2 surìkti 1. intr. N, DŽ suklysti, sutrikti: Surikaũ, skaitydamas riešutus J. Sakė sakė eilią (eilėraštį) ir surìko Užp. Senis, sakydamas pasaką, surìko Mšk. Karts biškį suriñka, bet teip jau skaito gerai Trk. Mezgiau ir surikaũ – reikia… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

aprikti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

aprikti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link